Delinkvencija – (lot. delinquens – nusižengiantis) (psich.) jaunimo polinkis nusikalsti, nesilaikyti priimtinų egzistuojančių elgesio normų. Atsiradimo galimos priežastys yra įvairios: ydingas auklėjimas šeimoje, vaikų įtraukimas į nusikalstamą veiklą, socialinis nesubrendimas, sociopatija, charakterio nukrypimai (akcentuacijos), psichopatija, lytiniai iškrypimai. Daugiausia nusikalsta 15-16 metų paaugliai, nors delinkvencija pasireiškia daug anksčiau – 8-10 metais. Ji vystosi pamažu, kol delinkventas savo sąmonėje praranda socialines vertybes ir susikuria antisocialines, išmoksta nusikaltimų technikos. Tada jis pateisina savo delinkventinį elgesį, atmeta bet kokius draudimus, įstatymus, niekina jį niekinančius, persekiojančius, bet labiausiai bijo, kad nebūtų sugautas nusikaltimo vietoje. Delikventinis elgesys dažniausiai nesukelia didelio pavojaus arba žalos, pasireiškia įvairiais nusižengimais, elgesio normų nepaisymu, asmuo būna konfliktiškas ir t.t. Delinkventus perauklėti sunku, todėl juos reikia auklėti iš anksto profilaktiškai.