Amiloidozė – įvairių ligų atsiradimas, kurios pagrindu yra baltymų biosintezės metu susidariusios baltymų sankaupos, kurios vadinamos amiloidais. Amiloidai kaupimasis audiniuose. Amiloidozės pažeisti organai ar audiniai padidėja, juose apsunkinama medžiagų apykaita, amiloidai išstumia organo ar audinio funkcionalius elementus, audinių ląstelinė struktūra pakinta, dėl to jų funkcijos sutrinka, atrofuojasi ir audinys gali žūti. Amiloidai gali kauptis inkstuose, blužnyje, kepenyse, smegenyse, virškinamojo ir kvėpavimo kanalų pagleivyje, kraujagyslėse ir rečiau kituose organuose. (Term. žr. plč. Amiloidozė.)