„Saulės šeima“ yra vieną gražiausių baltų kosmologijos dalių. Svarbu: tai nėra „oficialus panteonas“, o tautosakoje susiformavęs simbolinis modelis, kuriame dangaus kūnai suvokiami kaip šeima.
SAULĖS ŠEIMA (baltiška kosminė struktūra).
Giminystė:
Saulė – motina.
Mėnulis – tėvas (daugelyje tautosakos variantų).
Seserys:
Aušrinė (Venera),
Vakarinė (Venera),
Vaivora – (Merkurijus),
Indraja (Jupiteris),
Žiezdrė (Marsas),
Sėlija (Saturnas),
Brolis (kai kuriuose variantuose) – Pažarinis.
Saulė – centras:
Motina, gyvybės davėja
Keliauja per dangų vežimu
„Augina“ visus kitus dangaus kūnus
Dukterys (šviesos ciklo figūros):
Aušrinė (ryto žvaigždė – Venera):
Pasirodo prieš saulę
„Atidaro dangų“
Jaunystė, grožis, pradžia
Vakarinė (vakaro žvaigždė – Venera):
Pasirodo po saulėlydžio
Uždaro dieną
Ramybė, užbaigimas
(kartais laikoma ta pačia kaip Aušrinė, tik kitu metu)
Žiezdrė (dažnai siejama su Marsu):
Ugnies, kaitros aspektas
Rečiau minima, mažiau aiški
Sėlija (kartais siejama su Saturnu):
Labai neaiški, fragmentiška
Gali būti vėlyvas įterpimas
Indraja:
Saulės duktė (minima retai)
Gali būti poetinė figūra
Vaivora / Vakarinė / kitos:
Įvairūs vardai, dažnai lokaliniai ar poetiniai
Pažarinis:
Brolis (kai kuriuose variantuose).
Mėnulis – vyras / partneris:
Dažnai laikomas:
Saulės vyru arba neištikimu sutuoktiniu.
Tautosakoje: Mėnulis „išdavė“ Saulę su Aušrine, todėl Perkūnas jį nubaudė (→ mėnulio fazės).
Perkūnas – tvarkos saugotojas:
Įsikiša, kai pažeidžiama kosminė tvarka
„baudžia“ Mėnulį
palaiko moralinį balansą.
Kaip ši sistema veikia:
Aušrinė → praneša rytą
↓
Saulė → keliauja per dangų
↓
Vakarinė → uždaro dieną
↓
Mėnulis → valdo naktį
↓
Perkūnas → prižiūri tvarką
“Saulės šeimos” sąvoką nereiktų suprasti tiesiogine prasme, tai ne „šeima“ tiesiogine prasme. Tai:
laiko ciklas
dangaus kūnų judėjimas
gyvenimo ritmas.
Kartais iškyla vienas svarbus niuansas:
Aušrinė = Venera (rytinė)
Vakarinė = Venera (vakarinė)
Bet tautosakoje jos gali būti: viena būtybė arba dvi „seserys“.
Supaprastintoje struktūroje būtų galima pavaizduoti taip:
Saulė (motina) – gyvybė,
Aušrinė (dukra) – pradžia,
Vakarinė (dukra) – pabaiga,
Mėnulis (parteris) – ciklai,
Perkūnas – tvarka, balansas.
Taigi, „Saulės šeimos“ pavyzdys yra būdas paaiškinti dangaus judėjimą ir gyvenimo ciklą.
Aušra ir Aušrinė.
Dažnai Aušra ir Aušrinė yra painiojamos. Trumpas atsakymas: Aušra ir Aušrinė nėra tas pats, bet yra glaudžiai susijusios.
Aušra.
Reiškia pačią aušrą – šviesos pasirodymą prieš saulėtekį. Tai reiškinys / deivė, susijusi su šviesa, pradžia, atsinaujinimu. Labiau poetiška, gamtinė personifikacija. Tai „momentas“, kai gimsta diena.
Aušrinė.
Konkreti dangaus būtybė / deivė. Identifikuojama su Venera (ryto žvaigžde). Ji veikia prieš Aušrą, ją tarsi „atveda“. Tai „žvaigždė“, kuri praneša apie aušrą.
Santykis: Aušrinė (žvaigždė) → pasirodo
↓
Aušra (šviesa) → prasideda
↓
Saulė → pakyla
Kaip tai suprasti?
Aušrinė = veikėja (dangiška figūra)
Aušra = reiškinys (šviesos atsiradimas)
Tautosakoje.
Aušrinė dažnai vaizduojama kaip: graži mergelė, Saulės duktė.
Aušra – labiau bendrinė, mažiau „asmeniška“.
Esminė mintis: Aušrinė yra Aušros pranašė, bet ne pati Aušra.