Praamžių, kaip galimai aukščiausią dievą, reiktų panagrinėti kiek atskirai. Labai dažnai gali kilti klausimas – kaip jį reiktų tinkamai apibūdinti?

Praamžis nėra „viename lygyje“ su kitais dievais. Jis yra: virš visos sistemos ir tuo pačiu visoje sistemoje. Praamžį teisingiau būtų vaizduoti ne kaip Dievą, o kaip principą. Jei braižytume schemą:

PRAAMŽIS  (visatos pagrindas)

     ↓

Perkūnas (tvarka)

Saulė (gyvybė)

Žemyna (materija)

Velinas (transformacija)

---

Taigi, kas jis iš tikrųjų?

Praamžis: nėra „personažas“;

neturi aiškių mitų kaip Perkūnas;

yra abstrakti pirmapradė būtis; panašiau į:

„visatos pradą“;

„būties šaltinį“;

„tai, iš ko viskas kyla“.

Bendrosiose baltų dievų sistemose jo kartais visai nesimato. Nes baltų religija nėra griežtai hierarchinė (kaip graikų ar krikščionių), ji yra horizontalus balansas. Todėl: Perkūnas veikia, Žemyna gyvena, Velinas transformuoja. O Praamžis – tiesiog yra. Jei imti baltų gyvybės medžio analogiją tai: Žemyna → kamienas; Perkūnas → dangaus jėga; Velinas → šaknys; o Praamžis yra pats „gyvybės faktas“, kad medis apskritai egzistuoja.

Kai kurie tyrėjai sako, kad Praamžis gali būti: vėlyva abstrakcija arba filosofinis papildymas, bet jei naudojamas — jis reiškia aukščiausią būties lygmenį. Supaprastintai galima pasakyti, kad Praamžis yra visatos šaltinis, Dievai, tai funkcijos, o pasaulis – procesas. Praamžis nėra pasaulio valdovas — jis yra pati priežastis, kad pasaulis egzistuoja.